Kas yra spengimas ausyse ir ką sako įrodymai apie jo gydymą

Simptomas, o ne liga

Spengimas ausyse – tai garso suvokimas be išorinio šaltinio, dažniausiai skambėjimo, šnypštimo ar zvimbimo. Tai veikiau simptomas, o ne liga, o 2013 m. „Lancet“ apžvalgoje ji apibūdinama kaip įprasta, paprastai susijusi su tam tikro laipsnio klausos praradimu ir kelianti nerimą tik mažumai juo sergančių žmonių. Paskutinis dalykas yra svarbus: tas pats garsas vienam žmogui gali būti foninis smalsumas, o kitam – kasdienė našta, o keičiasi daugiausia reakcija, o ne garsumas.

Kas sukelia

Dažniausia asociacija yra klausos praradimas, įskaitant tokį, kuris neatsiranda įprastame pokalbyje. Garsaus triukšmo poveikis, ausų infekcijos, ausų vaškas, kai kurie vaistai ir galvos ar kaklo traumos taip pat yra pripažinti provokatoriai. Kartais spengimas ausyse yra pulsuojantis, plakantis širdimi arba vienpusis su klausos praradimu; abiem atvejais reikalingas medicininis įvertinimas, o ne savikontrolė, o Amerikos klinikinės praktikos gairėse jie įvardijami kaip raginimai kreiptis.

Kas iš tikrųjų padeda, įrodymų tvarka

Kognityvinės elgesio terapijos įrodymai yra stipriausi: Cochrane apžvalgoje nustatyta, kad ji pagerina su spengimu ausyse susijusią gyvenimo kokybę ir sumažina su tuo susijusią depresiją bei nerimą, nekeičiant paties garso stiprumo. Garso terapija, ty prietaisai ar generatoriai, papildantys foninį garsą, yra plačiai naudojami, o Cochrane apžvalgoje nerasta jokių svarių įrodymų, kad ji yra geresnė ar blogesnė už kitus metodus. Klausos aparatai padeda, kai kartu yra klausos praradimas, nors įrodymų bazė yra menka.

Ko gairės sako nedaryti

Amerikos gairėse rekomenduojama nevartoti įprastinių vaistų nuo nuolatinio varginančio spengimo ausyse: jokie antidepresantai, prieštraukuliniai, anksiolitiniai ar intratimpaniniai vaistai neparodė naudos pačiam spengimui ausyse. Ji taip pat rekomenduoja nevartoti įprastinių maisto papildų, įskaitant ginkmedį, melatoniną ir cinką. Tai naudingas filtras daugeliui produktų, parduodamų žmonėms, kurie trokšta pagalbos.

Kodėl pripratimas yra realus tikslas

Dauguma veikiančių metodų tai daro pakeičiant santykį su garsu, o ne jį pašalinant. Štai ką gydytojai turi omenyje sakydami pripratimą: smegenys išmoksta nebelaikyti signalo svarbiu, o po savaitės naujame bute jis išnyksta kaip eismo triukšmas. Tai lėta, tai ne tas pats, kas ignoravimas, ir tai daug lengviau pasiekiama nei tylėjimas.

Kada kreiptis į gydytoją

Paprašykite susitikimo, jei spengimas ausyse yra vienpusis, pulsuojantis, staigus, susijęs su klausos praradimu ar galvos svaigimu, arba jei jis sukelia pakankamai nerimo, kad paveiktų jūsų miegą ar nuotaiką. Klausos patikrinimas yra standartinis pirmasis žingsnis. Daugelį metų besitęsiantį spengimą ausyse vis dar verta įvertinti vieną kartą, o Europos daugiadalykėse gairėse nustatyta, kaip turi veikti vertinimas ir laipsniška priežiūra.

Tolesnis skaitymas

• Baguley, McFerran & Hall (2013), Tinnitus, The Lancet
• Tunkel et al. (2014), Clinical Practice Guideline: Tinnitus, Otolaryngology–Head and Neck Surgery
• Fuller et al. (2020), Cognitive behavioural therapy for tinnitus, Cochrane Database of Systematic Reviews
• Sereda et al. (2018), Sound therapy (using amplification devices and/or sound generators) for tinnitus, Cochrane Database of Systematic Reviews
• Cima et al. (2019), A multidisciplinary European guideline for tinnitus: diagnostics, assessment, and treatment, HNO